plumterti

plùmterti, -ia (-i), -ėjo (-ė), plum̃terti 1. žr. plumptelėti 3: Kap plùmtersiu nosin, tai ir apsilėsi kraujais Rod. Toj laumė kaip tik atėjo, jis su tąj lazda plumterė, toj laumė prapuolė BsPIV142. 2. intr. iššauti, trinktelti: Guziką išpjovęs, sulenkė biskį, kad lįstų į muškietą, ir – kaip plumters! – bukutis dingte dingo BsMtI26. Diedas plum̃terė ir užmušė dvi vierubes Vlk. 3. intr. dingtelėti, toptelėti: Mūs tam vaikui plum̃terėjo kas galvoj, ir išėjo iš namų Pns.